Sistema, pagal kurią ribojami trumpalaikiai Europos Bendrijos valstybių narių valiutos kurso skirtumai. Daugumai valiutų buvo leidžiama nukrypti į bet kurią pusę nuo dvišalio centrinio kurso, palyginti su kitų valstybių narių valiutomis, ne daugiau kaip 2,25 procento. Tačiau kai kurioms nenurodytos trukmės valiutoms pradiniu laikotarpiu buvo leidžiama nukrypti nuo centrinio kurso šešiais procentais. Po 1993 m. rugpjūčio mėnesį įvykusio sukrėtimo užsienio valiutos rinkoje valstybių narių valiutoms buvo leista nukrypti nuo centrinio kurso į abi puses iki 15 procentų. Tačiau Vokietijos markė ir Olandijos guldenas išlaikė 2,25 procento nukrypimo ribą (RD). (lt)